Daugeliui atrodo, jog jų asmeninės problemos yra unikalios, kad niekas daugiau su tokiais iššūkiais santykiuose nesusiduria, tačiau iš tiesų vyrauja tam tikros universalios tiesos. Kaip kurti darnius santykius šeimose, kaip priartėti vienas prie kito iš naujo, kaip susigrąžinti gylį bendraujant vienas su kitu ir su vaikais? Į šiuos klausimus atsako Lietuvos sveikuolių sąjungos lektorė, stovyklų vaikams, paaugliams ir šeimoms organizatorė Eglė Kislovski.

Ilgalaikiuose santykiuose vis labiau pažįstame žmogų, dažniau ir ryškiau pastebime jo trūkumus. Jeigu pradžioje dėl kažko mes galėjome pakentėti, tai laikui bėgant tam tikri dalykai pradeda stipriai erzinti. Sakoma, kad šeima yra labai geras treniruočių laukas, kur mes turime užaugti. Jame mokomės ne tik laukti, kad kitas elgtųsi taip, kaip norime mes, bet ir priimti kitą žmogų, išklausyti, pamatyti, suprasti jį, kalbėti pagarbiai.

Trys žingsniai į laimingus santykius

Suprasti ir įsivardinti pareigas

Santykiuose labai svarbu aiškiai aptarti, kokios yra abiejų žmonių pareigos. Ne tai, ką vienas ar kitas įsivaizduoja, bet realiai, už ką kiekvienas yra atsakingas. Tai neturi būti siejama su hierarchija, kas aukštesnis ar žemesnis, vyresnis ar jaunesnis, tai tiesiog yra susitarimas dėl atsakomybių. Kai viskas įvardyta, tampa lengviau susikalbėti, mažėja nesusipratimų. Dažnai konfliktai kyla iš neišsakytų lūkesčių, tikimės, kad kitas supras savaime, bet jei nepasikalbame, tai tampa nesutarimų priežastimi, minčių skaityti žmonės tikrai nemoka, nereikėtų to tikėtis.

• Ugdytis kantrybę

Penktadalis porų išsiskiria gimus vaikui per pirmuosius metus. Taip nutinka todėl, kad daugelis žmonių nesiruošia vaiko gimimui. Jie iki galo nesupranta, kas yra vaikas, kokios jų pareigos kaip tėvų, su kokiais iššūkiais, kokiu didžiuliu nuovargiu teks susidurti. Prasideda bemiegės naktys, mamos patiriama įtampa – visa tai reikalauja iš vyro didelės kantrybės, supratimo, kas vyksta su moterimi. Tuo pat metu ir moteriai svarbu suvokti savo vaidmenį, pokyčius, kuriuos atneša motinystė. Kai abu žino, kas jų laukia, kokie iššūkiai gali kilti per pirmuosius metus, tai tampa kur kas lengviau išgyventi.

• Mokytis pažinti ir priimti vienas kitą

Nemažai žmonių mano, kad įsimylėjimo etapas turi nesibaigti ir vis ieškoma to vienintelio, naujo partnerio, kuris atitiks svajonėse sugalvotą personą. Tačiau tai tiesiog iliuzija. Žmonės – netobuli ir tikrai nėra visiškai suderinami su kitais, todėl turime išmokti prisitaikyti. Santykiuose svarbu ne tik iškelti savo poreikius, bet ir pažinti kitą žmogų, priimti jo ypatybes ir būti pasirengusiam pasistengti dėl šių santykių. Ypač jaunimo tarpe galima pastebėti tokią tendenciją: jei kažkas nepatinka, tai santykiai greitai nutrūksta ir ieškoma kito partnerio. Bet tai veda į nesibaigiantį nerimą ir šuolius iš vienos situacijos į kitą, kol galiausiai ir neišvengiamai pradeda kilti klausimas, kodėl man vis nepavyksta. Ir tai puikus laikas pradėti gilintis į save, savo elgesį santykiuose, kad suprastume, kas vyksta iš tikrųjų.

Nepatogiose situacijose atsiskleidžia tikrosios žmogaus savybės

Mūsų su vyru santykiai prasidėjo nuo bendrų kelionių ir savanoriavimo – sąmoningai atsidūrėme nepatogiose situacijose, kuriose atsiskleidžia tikrasis žmogus. Keliavome, miegojome vos kelias valandas per parą, plaukėme šaltomis upėmis, buvome nuovargyje ir įtampoje. Tai padėjo pamatyti vienas kitą tikroje šviesoje, kaip reaguojame, kaip padedame, kaip rūpinamės. Sąmoningai palaikėme pagarbų atstumą, kad aistra neužgožtų realaus matymo, siekėme kurti santykį, paremtą širdimi, o ne vien emocijomis. Mums buvo svarbu pažinti vienas kitą giliau. O Iššūkiai santykiuose neišvengiami – jie visada bus, nes žmonės skirtingi. Klausimas, ar juos pereisime kartu, ar leisime jiems mus išskirti. Mano ir vyro skirtumas yra mąstymo greitis: aš esu greita, jis – lėtesnis šiuo aspektu. Man norisi sprendimų čia ir dabar, o jis viską daro ramiai. Tai sukelia trintį, bet mes mokomės priimti vienas kitą tokius, kokie esame, atkreipiame dėmesį į tai, kas iš tiesų slypi už smulkmenų. Pavyzdžiui, paprastas konfliktas dėl nepristumtos kėdės ar neišplauto puodelio iš tiesų gali reikšti neišsakytą poreikį, pavyzdžiui, norą praleisti daugiau laiko kartu. Kai daug dirbame, laiko vienas kitam ima stigti, ir tada atsiranda trintis. Vienam atrodo, kad esame kartu visą dieną, o kitam, kad trūksta tikro ryšio, pokalbių, pasivaikščiojimų, buvimo be užduočių. Tada svarbiausia būna išgirsti vienas kitą, atliepti poreikius.

Kai vienas tobulėja ir stengiasi, o kitam – neįdomu

Nors ne tik moterys tobulėja ir stengiasi dėl santykių, vis dėlto dažniau būtent jos imasi pokyčių. Tampa sunku, jei partneris net nesiruošia eiti ta kryptimi. Ką daryti? Svarbu suprasti, kad kiekvienas turi savo tempą ir prievarta nepaskubinsime. Santykiai dažnai prasideda nuo bendro smagumo, lengvumo. Bet laikui bėgant keičiasi vertybės, viena pusė ima ieškoti gilesnio kelio, nori keisti gyvenimo būdą, o kita gali tam būti dar nepasiruošusi. Tokiu atveju svarbiausia yra rodyti pavyzdį, o ne priekaištauti. Tik per pagarbą, kantrybę ir asmeninį augimą galime paskatinti kitą. Pavyzdžiui, jei moteris pradeda sportuoti, labiau rūpinasi savimi ir tampa laimingesnė, vyras anksčiau ar vėliau tai pastebi. Priekaištų kalba neveikia. Todėl kartais reikia kūrybiško požiūrio. Tarkim, kai partneris ar partnerė nenori važiuoti į stovyklą, galima pasiūlyti: „važiuokime kartu, tau nebūtina dalyvauti programoje, bet būkime kartu, pailsėkime“. Svarbiausia yra ne spausti, o kviesti.

Milda Noreikaitė-Bobinienė, www.sveikuoliai.lt