2026 metų liepos 17 dieną sustojo žmogaus, kurio gyvenimas daugybei Lietuvos sveikuolių tapo gyvu sveikos gyvensenos vadovėliu, širdis. Mirė Lietuvos sveikuolių sąjungos garbės narys, ilgametis Panevėžio sveikuolių klubo „Atgaiva“ vadovas, inžinierius, lektorius, poetas, dviratininkas ir mokytojas Kazimieras Ilginis.

Sunku kalbėti apie žmogų būtuoju laiku, kai jo mintys, ištarti žodžiai ir pavyzdys dar ilgai lydės tuos, kurie bent kartą buvo sutikę jį paskaitoje, žygyje, stovykloje, sveikatos renginyje ar tiesiog dviračių take. Sveikuolių bendruomenė neteko ne tik vieno savo kūrėjų. Ji neteko žmogaus, kuris dešimtmečius tyliai, kantriai ir be didelių lozungų rodė, kad sveikata nėra mada. Ji yra gyvenimo būdas. Sąmoningas pasirinkimas. Kasdienis darbas su savimi. Kazimieras dažnai kartodavo, kad žmogus turi tiek sveikatos, kiek yra prabudusi jo sąmonė. Tai nebuvo graži frazė paskaitai. Tai buvo jo paties gyvenimo formulė.

Sveikuolis, kuris pirmiausia keitė save

Išsilavinęs inžinierius, baigęs Kauno politechnikos institutą, jaunystėje išgyveno sunkų gyvenimo etapą. Po disertacijos gynimo jo organizmas buvo visiškai išsekęs. Nemiga, nuolatinis silpnumas, sutrikusi nervų sistema vertė ieškoti kitokio kelio. Tas kelias nevedė į vaistines. Jis vedė į rytinę mankštą, bėgimą, slidinėjimą, kvėpavimo pratimus, kontrastinį dušą, sąmoningą mitybą ir nuolatinį judėjimą. Vėliau Kazimieras ne kartą sakė, kad būtent tada iš naujo atrado gyvenimą. Ne gydytojai, ne stebuklingi vaistai, o kasdieniai įpročiai grąžino jam sveikatą. Šia patirtimi jis dalijosi ne tam, kad įrodytų savo tiesą, bet kad įkvėptų kitus ieškoti savųjų kelių.

Dviratis – gyvenimo filosofija

Lietuvoje Kazimieras Ilginis buvo vadinamas žmogumi, kuris dviračiu jau buvo nuvažiavęs daugiau kaip 200 tūkstančių kilometrų. Jis pats šypsodamasis sakydavo: „Iki Mėnulio yra 384 tūkstančiai kilometrų. Aš jau pusiaukelę įveikiau.“ Tačiau tie kilometrai niekada nebuvo vien sportinis rekordas. Tai buvo tūkstančiai kelionių pas žmones. Tai buvo šimtai paskaitų. Tai buvo kelias į stovyklas, renginius, susitikimus. Tai buvo gyvenimo būdas. Nuo 1976 metų dviratis jam tapo kasdieniu palydovu. Dešimtmečius jis mynė pedalus ir vasarą, ir žiemą. Net sulaukęs garbaus amžiaus kasdien įveikdavo keliolika ar keliasdešimt kilometrų. O per vieną dieną buvo numynęs net 275 kilometrus. Dar įspūdingiau skamba kita statistika. Per daugiau nei du šimtus tūkstančių kilometrų – nė vienos rimtos avarijos. Kazimieras sakydavo, kad žmogus pirmiausia pats turi saugoti save: būti atsakingas, laikytis taisyklių, gerbti kitus eismo dalyvius. Ir čia jis mokė ne tik apie dviratį. Jis mokė apie gyvenimą.

Sveikata prasideda nuo ryto

Daugelis pažinojusių Kazimierą stebėdavosi jo disciplina. Jo rytai prasidėdavo ne telefonu ir ne televizoriumi. Stiklinė šilto vandens. Kontrastinis dušas. Jogos pratimų kompleksas. Kvėpavimo pratimai. Pratimai kraujospūdžiui. Penki Tibeto pratimai. Jeigu ne jie – tuomet bėgimas. Visa rytinė programa dažnai užtrukdavo pusantros ar net dvi su puse valandos. Jam tai nebuvo pareiga. Tai buvo dėkingumas kūnui. Jis sakydavo, kad sveikata nėra atsitiktinumas. Ji kuriama kiekvieną rytą.

Paprastas maistas – didelė išmintis

Kazimieras niekada nesivaikė stebuklingų dietų. Jo mityba buvo paprasta. Grikiai. Daržovės. Vaisiai. Žolelių arbatos. Medus. Bičių duonelė. Retkarčiais žuvis. Labai mažai mėsos. Daug sąmoningumo. Jis mėgdavo kartoti, kad žmogų maitina ne vien maistas. Jeigu siela alkana, vien pilnas skrandis sveikatos nesukurs. Todėl jis skaitė poeziją, pats kūrė eiles, domėjosi dvasiniu gyvenimu, meditacija, malda. Jam sveikata visada buvo trijų dalių visuma – kūnas, siela ir dvasia. Jeigu viena dalis serga, anksčiau ar vėliau susvyruoja ir kitos.

Žmogus, kuris niekada nepamokslavo

Kazimieras nemėgo moralizuoti. Jis rodė pavyzdį. Jis neagitavo atsisakyti automobilio – pats jo niekada neturėjo. Nesmerkė rūkančiųjų – pats nerūkė. Nekaltino vartojančių alkoholį – pats jo atsisakė. Nekalbėjo apie judėjimo naudą sėdėdamas kabinete. Jis važiuodavo dviračiu. Kasdien. Metai po metų. Gal todėl jo žodžiai skambėjo įtikinamai. Nes jie buvo paremti gyvenimu.

Panevėžio šviesulys Panevėžio sveikuolių klubui „Atgaiva“ Kazimieras vadovavo daugelį metų. Per tą laiką jis užaugino ne vieną sveikuolių kartą. Organizavo paskaitas. Žygius. Sveikatos mokyklas. Respublikinius renginius. Mokė žmones grūdintis. Judėti. Pažinti save. Jo veikla niekada neapsiribojo vien fiziniu aktyvumu. Jis kalbėjo apie atsakomybę. Apie pagarbą žmogui. Apie gerą žodį. Apie minties švarą. Apie vidinę ramybę. Todėl daugelis prisimins ne tik jo paskaitas. Prisimins jo šypseną. Ramybę. Humorą. Ir ypatingą gebėjimą kiekviename žmoguje pamatyti daugiau negu jo ligas.

„Ieškok, žmogau, savęs“

Svarbiausia Kazimiero Ilginio žinia buvo ne apie mitybą. Ne apie dviratį. Ne apie pratimus. Svarbiausia jo mintis buvo paprasta: „Ieškok, žmogau, savęs.“ Jis tikėjo, kad sąmoningumas ateina tik per darbą. Per prakaitą. Per klaidas. Per laiką. Per nuolatinį norą tapti geresniu. Jis sakydavo, kad tik tada žmogus nebenori apgaudinėti, pykti, keiktis ar kenkti kitam. Sveikata jam prasidėdavo nuo charakterio. Nuo sąžinės. Nuo meilės.

Jo kelionė nesibaigia

Daugiau nebesutiksime Kazimiero minančio dviračio Panevėžio gatvėmis. Tačiau liko tai, ko negali paliesti mirtis. Liko jo pavyzdys. Liko tūkstančiai žmonių, kurie pradėjo judėti, keisti mitybą, grūdintis, tikėti savo organizmo galimybėmis todėl, kad vieną dieną sutiko Kazimierą Ilginį. Liko jo parašytos knygelės. Liko jo eilės. Liko jo mintys. Liko jo nuvažiuoti daugiau kaip du šimtai tūkstančių kilometrų. Bet svarbiausia – liko kelias, kurį jis parodė kitiems. Šiandien atsisveikindami su Kazimieru Ilginiu suprantame, kad tikras žmogaus gyvenimas matuojamas ne metais. Ne kilometrais. Ne titulais. Jis matuojamas tuo, kiek šviesos palieki kitų žmonių gyvenimuose. O Kazimiero palikta šviesa dar ilgai lydės Lietuvos sveikuolių bendruomenę. Ilsėkitės ramybėje, Kazimierai. Jūsų kelionė žemėje baigėsi. Tačiau kelias, kuriuo išmokėte eiti kitus, tęsis.

Atsisveikinimas šiandien, pirmadienį, liepos 20 d. Panevėžio „Grauduvos“ namuose Basanavičiaus g. 75 nuo 14.30 val. Urnos išnešimas liepos 21 d. 14 val.

Sigita Labutienė, www.sveikuoliai.lt