Lietuvos sveikuolių sąjunga nuo pat susikūrimo pradžios skatino žmones grūdintis taip stiprinant imuninę sistemą ir gerinant savijautą. 1991 metais tai buvo sutikta nepatikliai, vėliau gydytojų kabinetuose žmonės buvo gąsdinami įvairiomis ligomis, o TV ekranuose galima buvo išgirsti net gąsdinimus mirtimi. Ir štai, nepraėjo nei 35-eri metai, kai mokslas prabyla neginčijamais įrodymais: grūdinimasis šaltame vandenyje padeda žmogui jaustis žvalesniam, energingesniam, darbingesniam, sumažėja nerimas, pagerėja miego kokybė, išauga gyvenimo kokybės pojūtis.
Neuromokslininkė Laura Bojarskaitė, LRT RADIJO tinklalaidėje„Smegenų DNR“, kalba, kad pastaraisiais metais išpopuliarėjo maudynės šaltame, lediniame vandenyje. Neuromokslininkė pažymi, kad trumpi, reguliarūs panėrimai į šaltą vandenį teigiamai veikia smegenis, savijautą ir emocijas, gerina miego kokybę ir psichologinę sveikatą.
Pasak neuromokslininkės Lauros Bojarskaitės, panardinus kūną į šaltą vandenį, organizmas patiria vadinamąjį „šalčio šoko“ atsaką, kurio dėka išauga adrenalinas, o žmogus staiga ima jaustis žvalesnis ir energingesnis.
„Natūraliai norisi hiperventiliuoti, širdis plaka greičiau, o smegenys gauna stiprų signalą iš simpatinės nervų sistemos. Didėja adrenalino ir dopamino kiekis kraujyje – tai neurotransmiteriai, susiję su budrumu, motyvacija, dėmesiu. Kai kurie tyrimai rodo net 2–3 kartus išaugusį noradrenalino kiekį po kelių minučių šalto vandens“, – aiškina neuromokslininkė.
Per pastaruosius 15 metų atlikta nemažai tyrimų nagrinėjančių, kaip šaltas vanduo veikia mūsų protą. Vienas jų – 2025 metų tyrimas, kurio metu žmonės 4 savaites po tris kartus per savaitę 10 minučių sėdėjo šaltame – 10°C – vandenyje. Rezultatai buvo stulbinantys – pagerėjo gebėjimas perjungti dėmesį, generuoti idėjas, atlikti užduotis, reikalaujančias lankstaus mąstymo, sumažėjo nerimas ir pagerėjo miego kokybė.
„Kitaip tariant, trumpas, reguliariai kartojamas šalto vandens poveikis ne tik pažadino, bet ir padėjo galvoti aiškiau“, – pasakodama apie tyrimo rezultatus pabrėžia L. Bojarskaitė.
„Kitas eksperimentas parodė, kad vos penkios minutės 20°C temperatūros vandenyje pakeitė smegenų tinklų darbą. Pastebėta, kad aktyviau bendradarbiauja sritys, kurios atsakingos už dėmesį, emocijų valdymą ir regą. Dalyviai patys sakė jautęsi labiau budrūs, įkvėpti, pasiruošę veikti“, – atskleidžia neuromokslininkė.
Pasak jos, trumpi panėrimai į vėsų vandenį ne tik įjungia didesnį darbingumo režimą, bet ir, jei reguliariai kartojami, gali pagerinti miego kokybę. Vis dėlto, L. Bojarskaitės teigimu, per dažnas šios praktikos kartojimas gali ir pakenkti smegenų funkcijoms.
„Sisteminės apžvalgos rodo, kad ilgesnės ar labai šaltos imersijos – pavyzdžiui, valanda ar ilgiau šaltoje aplinkoje – dažnai blogina atmintį, dėmesį ir reakcijos laiką. Net kai vėliau kūno temperatūra normalizuojasi, šie sutrikimai gali išlikti“, – įspėja ekspertė.
Neuromokslininkė pasakoja, jog 2025 metais buvo atlikta didžiausia iki šiol šalto vandens poveikio mūsų psichinei sveikatai apžvalga. Mokslininkai sujungė net 11 skirtingų tyrimų duomenis, kuriuose dalyvavo apie 3 tūkst. žmonių.
„Rezultatai parodė, kad po pirmų kelių panėrimų žmonės dažniausiai pastebi greitą nuotaikos pagerėjimą: po kelių savaičių ima mažėti stresas, o ilgesnėje perspektyvoje gali pagerėti ir miego kokybė, ir bendras gyvenimo kokybės pojūtis. Kiti stebėjimai su šalto vandens praktikuotojais rodo, kad jie jaučiasi linksmesni, ramesni, patiria mažiau streso ir įtampos, labiau pasitiki savimi“, – pasakoja L. Bojarskaitė.
Anot jos, šalto vandens praktikos aktyvuoja ir rudąjį riebalinį audinį, gerina insulino jautrumą bei mažina uždegimą, o tai netiesiogiai kuria palankesnę aplinką smegenų sveikatai.
„Taigi, ar būtina visiems dabar šokti į eketę? Tikrai ne, bet jei norite išbandyti šią praktiką, svarbiausia pradėti lėtai ir po truputį. Pirmi kartai turėtų būti trumpi, šiek tiek vėsesniame vandenyje, kad kūnas priprastų. Geriausia tai daryti kartu su žmogumi, kuris jau turi patirties ir gali parodyti, kaip elgtis. O jei šaltą vandenį jau praktikuojate – nepersistenkite“, – pataria neuromokslininkė.
www.sveikuoliai.lt
