Ar galite įsivaizduoti, kad šią žiemą net 55-iose skirtingose Lietuvos vietose egzistuoja bendraminčių, reguliariai kartu besimaudančių eketėje, grupės? Šiemet penkios iš jų – naujai susikūrusios: Dovilų, Kaišiadorių, Joniškio, Vilkaviškio ir Molainių. Daugybė ledinių maudynių mėgėjų jau buriasi, ruošdamiesi susitikti vasario 7 d. įspūdingame kasmet vykstančiame Lietuvos sveikuolių sąjungos organizuojamame renginyje „Palangos ruoniai“. Keturių ekečių atstovų klausiau, kaip sekasi maudytis šią šaltą žiemą ir kodėl gi jie, apskritai, tai daro.
Tokios šaltos žiemos ir storo ledo – neprisimena
Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas ir Vilniaus eketės lyderis Simonas Dailidė, jau daugybę metų besimaudantis eketėje, stebisi: „Sausis seniai nebuvo toks šaltas. Mėnesio viduryje pjovėme 25 cm. storio ledą. Anksčiau taip būdavo tik artėjant vasario pabaigai. Šiemet jau pirmomos kasdienių maudynių iššūkio dienomis ledas sustingo staiga. Pirmąją iššūkio dieną maudėmės šaltukui spaudžiant iki -17°C. Kitomis dienomis šąlo dar labiau“. Pasak jo, šiemet iššūkis – dar ekstremalesnis nei kitomis žiemomis. „Esant tokiam šalčiui, reikia žinoti, ką darai. Nuo atėjimo maudytis iki apsirengimo ir sušilimo viskas turi vykti gerokai greičiau“,- atkreipia dėmesį Simonas. „Upių ir jūros krantai apšąlę, o tai – pavojinga. Niekam nesiūlau dabar bandyti maudytis upėse – galima įlūžti, panerti po ledu ir būti nuneštam srovės. Upes dengiantis ledas – labai nepastovus, skirtingo storio, o jūros krantai padengti ižu, panašiu į šerbetą. Brendant per jį, nesimato dugno, akmenų. Bangos gali žmogų trinktelėti į tą ižą, kuris sužeidžia, subraižo kūną“,- dalinasi ilgametis sveikuolis. Jis pasakoja, kad nors ežerų ledas – storas, tačiau dėl to itin sunku pjauti eketes – reikia specialių įrankių, procesas užtrunka ilgiau ir dažnai, dar tik beruošiant eketę, sušlampama, sušąlama. „Dabartinės ledinių maudynių sąlygos – tikrai neįprastos. Mes, sveikuoliai esame įgudę, todėl prisitaikome ir toliau maudomės“,- šypsosi Simonas. Daugumai entuziastų dabar praverčia ekečių žemėlapis ir bendruomenė, kurioje žinia apie iškirstų ekečių lokacijas pasklinda itin greitai. Maudydamiesi būreliais, žmonės jaučiasi saugiau ir drąsiau, o taip pat džiaugiasi, jei nereikia patiems sudėtingomis sąlygomis kirsti naujų ekečių.
Svarbiausia – kvėpavimas ir plati šypsena
Dovilų eketėje kasdien besimaudančiai Ilonai Vaitkevičienei šaltis – susipažinimas su savimi iš naujo ir sielos nuraminimas gamtoje. Prieš kelis metus ji pradėjo praustis šaltu vandeniu duše, o prieš ketverius metus, sėdėdama terasoje, gerdama kavą, pajuto stiprų norą bristi į sniegą basomis: „Pirmą kartą, žengusi sniegu vos kelis žingsnius, bėgau namo, džiaugdamasi savo didvyriškumu. Kitą dieną, nurimusi, jau suplanavusi veiksmus, sniegu vaikštinėjau maždaug minutę. Man tai labai patiko, todėl šią praktiką pradėjau taikyti kiekvieną dieną.“ Anksčiau Ilona lįsdavo į ledinį vandenį po pirties, o be jos pirmą kartą įlipti išdrįso prieš porą metų savo gimtadienio dieną – vasario 19-ąją, prieš tai praėjusi penkis kilometrus. Moteris tą patį ritualą kartojo visą savaitę – labai sušilusi, drėgna nugara, lįsdavo į eketę. Po kelių dienų pajutusi gerklės perštėjimą, suprato, kad prieš lipant į ledinį vandenį sušyla per daug, todėl pradėjo maudytis be pasivaikščiojimo. „Ši praktika man labai patiko, todėl ją tęsiau. Iš pradžių maudydavausi viena. Kartą pro šalį ėjo pora ir vyras pasakė man: „Nesustok, tai yra nerealu.“ Taip ir darau – iki šiol nesustojau“,- šypsosi Ilona. Pasak sveikuolės, būna rytų, kai maudytis tingi, bet, kadangi sau pažadėjo tai daryti, kiekvieną rytą septintą valandą ryto keliauja į eketę. „Jeigu ryte nenueinu, išsimaudau dieną ar vakare. Tai – mano kasdienė discilpina, kurios laikausi dėl savęs pačios, ne dėl kitų. Maudynės – laikas sau ir dėl savęs. Man gera ne tik kasdien išsimaudyti, bet ir patirti gamtos grožį. Dabar septintą ryto – tamsu, bet pavasarį tokiu metu kyla saulė, tad maudynės – dar labiau ypatingos“,- dalinasi moteris.
Pasak Ilonos, Dovilų eketėje, nuostabiai gražiame paplūdimyje maudosi turbūt apie šimtą žmonių. Maudytis atvykę tėvai, kartu atsiveža ir vaikus – rodo jiems puikų pavyzdį. „Nors mes visi ir skirtingi, esame žmonės ir džiaugiamės, galėdami bendrauti, džiaugtis gamta, juokauti. Mūsų eketėje maudynės visada smagios. Skamba juokas, vieni kitus palaikome ir kartu patiriame teigiamas šalto vandens nulemtas emocijas“,- džiaugiasi moteris. Čia atvažiuoja ir iš netoli esančios Klaipėdos, nes Dovilų eketė – itin aktyviai naudojama, niekad neužšąlanti. Darbo dienomis visi maudosi tada, kada patogu, o savaitgalį organizuojami bendri pasibuvimai. Dažnai bendraminčiai išsikepa kiaušinienės ar blynų, užsikuria laužą, klauso muzikos ir smagiai leidžia laiką.
„Palangos ruonių“ šventėje Ilona dalyvaus antrą kartą ir rekomenduoja važiuoti visiems: „Ten kartu patiriame tokį energijos pliūpsnį, kuris turbūt ir raketą pakeltų į kosmosą. Tikrai būsiu toje džiaugsmo jūroje ant Baltijos jūros kranto“,- šypsosi pašnekovė. Ji antrą kartą važiuos ir į Trakų plaukimą eketėje, kur plauks 25 m. Ilona labai džiaugiasi atradusi sveikuolių bendruomenę ir nori tęsti ledinių maudynių praktiką. Suprasdama, kad pavasarį neliks eketės, jau galvoja apie ledo vonią.
„Grūdintis svarbu kiekvienam – nebūtinai neriant į eketę, bet bent šiukšles išnešant, neapsimuturiavus šaliku taip, kad vos akys matosi ar kartais pasėdint balkone be striukės. Svarbu neprarasti proto ir viską daryti sąmoningai, jaučiant savo vidų, kūną. Pirmą kartą neriant į eketę, nebūtina mirkti minutę ar penkias, užtenka ir vienos sekundės – įlįsti ir išlįsti. O išlindus, svarbu apsirengti ir sušilti. Šį sezoną pati padėjau lįsti į šaltą vandenį maždaug dešimčiai naujų žmonių, palaikiau juos ir patariau, ką daryti. Svarbiausia – kvėpavimas. Jei nori, galima rėkti, šaukti, paleisti emocijas. O išlipus svarbiausia – plačiai šypsotis“,- patirtimi dalinasi sveikuolė.
„Kodėl jie gali, o aš – ne?“
Vienos iš penkių šiemet susikūrusių ekečių – Vilkaviškio eketės bendruomenės narė Agnė Pačkauskienė, paklausta, ar ketina dalyvauti „Palangos ruonių“ renginyje, nedelsdama atsako: „Žinoma, kaip gi kitaip!“, o maudytis šaltame vandenyje pradėjo prieš du metus, nors prieš tai jau ilgai apie tai svarstė, stebėjo besimaudančius ir klausdavo savęs: „Kodėl jie gali, o aš – ne?“ Agnė norėjo išbandyti save, peržengti ribas ir kažką iš esmės pakeisti savo gyvenime. „Kai pradėjau maudytis, mano gyvenimas iš tikrųjų pakito kardinaliai: atsirado daugiau energijos, vidinės ramybės ir džiaugsmo. Dar labiau pamilau gamtą, ankstyvus rytus, tylą, mišką. Vakarėliai, triukšmas pradėjo nebedominti, o svarbiausia užduotimi tapo ankstyvas kėlimasis ir važiavimas prie vandens“,- apie savo ledinių maudynių pradžią pasakoja moteris. Iš pradžių ji maudėsi viena, vėliau prisijungė ir draugai. Jie pradėjo kviesti ir daugiau netoliese gyvenančių žmonių, organizuoti žygius, bendras veiklas: „Tai tapo ne tik maudynėmis, bet ir nuoširdžių, gerų žmonių bendryste“. Moteris džiaugiasi: „Savijauta po maudynių – sunkiai įvardinama žodžiais – tiek energijos, tiek gerų emocijų… Atrodo, ir kūnas, ir protas visiškai persikrauna. Beje, neprisimenu, kada paskutinį kartą sirgau ar lankiausi pas gydytojus. Jaučiuosi stipri, gyvybinga ir labai laiminga. Džiaugiuosi atradusi šį kelią ir tikrai jo neatsisakysiu. Šaltos maudynės tapo mano gyvenimo dalimi. Dabar žinau, kad galima gyventi kitaip nei daugumai įprasta – paprasčiau, giliau, patiriant daug daugiau džiaugsmo.“
Maudynės eketėje – asmeninis iššūkis, stiprinant charakterį
Į kitą naują eketę Joniškyje reguliariai neriantis Salvijus Šliažas maudytis šaltame vandenyje panoro pradėjęs žengti saviugdos, asmeninio tobulėjimo keliu. Išsikėlęs tikslą po mėnesio įlįsti į eketę, iš pradžių jis kiekvieną rytą prausdavosi vis šaltesniu vandeniu duše: „Nereikėjo laukti nei mėnesio – jau dvidešimtą dieną, šviečiant saulei, ežerui pasidengus ledu, spontaniškai nusprendžiau lįsti į eketę. Išsimaudęs, pajutau milžinišką energijos pliūpsnį, labai malonų jausmą viduje. Norėjosi grįžti dar ir dar“. Tai buvo 2021-ųjų metų žiemą, kai Salvijui buvo dvidešimt vieneri. Jau penktus metus besimaudantis vyras pirmus tris metus į eketę lįsdavo vienas, nes Joniškyje daugiau ledinių maudynių entuziastų ir bendruomenės nebuvo. Per žiemą jis maudydavosi gal tris – keturis kartus. „Praeitais metais, prisijungus draugui, kartu maudydavomės jau kiekvieno sekmadienio rytą. Vasarą abu planavome Joniškio eketės grupės kūrimą, siekiant suburti bendraminčius bendroms ledinėms maudynėms. Pamatę mūsų pasidalinimus socialiniuose tinkluose, žmonės susisiekdavo, klausdavo, ar gali prisijungti. Šią žiemą kiekvieno sekmadienio rytą maudomės jau maždaug septyniese ir mūsų vis daugėja“,- džiaugiasi Salvijus. Pasak jo, kartu grūdintis – smagiau. Ledinių maudynių entuziastas kaskart veda susirinkusiems mankštą: „Pajudame, truputį pabėgiojame, sušylame. Kartą garsiai įsijungėme muziką ir prie eketės patyrėme smagų sekmadienio ryto vakarėlį. Po maudynių visų emocijos – nuostabios. Visi – laimingi. Dalinamės įspūdžiais, aptariame, kas svarbu, pajuokaujame, pabūname kartu. Praleidžiame kartu maždaug valandą“,- šypsosi sveikuolis. Kartais viena didžiausių motyvacijų maudytis jam – būtent susitikimas su tais, kurie susirenka kiekvieną sekmadienį.
Ledinės maudynės Salvijui – tarsi persikrovimas, atsinaujinimas: „Pradėjęs grūdintis, gerokai mažiau sergu. Anksčiau kiekvieną žiemą bent du – tris kartus sirgdavau peršalimo ligomis, o paskutinius du metus, kai reguliariai maudausi eketėje, visai nebesergu. Beje, paskutinį sekmadienį prieš maudynes jaučiau gerklės perštėjimą, tačiau maniau, kad šaltas vanduo organizmui padės sustiprėti. Taip ir buvo – dar po dienos nieko nebejaučiau, taip ir nesusirgau“,- džiaugiasi teigiamu šalto vandens poveikiu. Tačiau pagrindinė priežastis, dėl kurios Salvijus maudosi šaltame vandenyje – ne sveikata, o savęs išbandymas, savo baimių ir apribojimų įveikimas, pasitraukus iš komforto zonos. Pasak jo, tai sustiprina ir padeda gerai jaustis psichologine prasme: „Tokie savęs išbandymai stresą keliančiose situacijose labai sustiprina. Vėliau, patiriant įtampą ir išbandymus kasdienybėje, lengviau juos pakelti ir išlikti ramiam. Šaltis grūdina ne tik kūną, bet ir psichiką“.
Vasario 7 d. visos ekečių bendruomenės – į Palangą
Kasmet didžiulė ledinių maudynių mėgėjų bendruomenė iš daugybės Lietuvos miestų, miestelių ir kaimų susiburia „Palangos ruonių“ maudynėse. Ši smagi, bendraminčius apjungianti šventė vyksta jau beveik keturiasdešimt metų. Pasak Simono Dailidės, tokia žiema, kai jūra užšąlo, buvo labai seniai, jam dar būnant kūdikiu. Remdamasis vyresnių sveikuolių pasakojimais, Simonas žino, kad tokiais atvejais tekdavo ieškoti properšų, kur būdavo įmanoma įlįsti į vandenį. „Įdomu, kaip bus šiais metais. Jeigu jūra užšals, pjausime eketes ir tradicinės maudynės bet kokiu atveju įvyks, todėl nuoširdžiai kviečiu šalto vandens entuziastus pasižymėti šią datą – vasario 7 d. ir, subūrus savo ekečių bendruomenes, atvažiuoti į Palangą, kur kasmet smagiai maudosi ir bendrauja daugiau kaip pusę tūkstančio sveikuolių“,- šypsosi Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas. Sekantis ledinių maudynių entuziastų susibūrimas po „Palangos ruonių“ vyks vasario 21 d. Trakuose, kur visi bus kviečiami į keturiasdešimtą kartą organizuojamą plaukimo eketėje varžybas.
Agnieta Jonikienė, www.sveikuoliai.lt
