Pavasario lygiadienio šventė – laikas, kai Baltiškos tradicijos atgimsta realybėje. Šis laikotarpis – kupinas apeigų ir paslaptingumo, žada nepaprastas patirtis ir pojūčius. Senovės baltams pavasario lygiadienis buvo svarbus laikotarpis, švenčiantis gamtos atgimimą, šviesos pergalę prieš tamsą ir atėjusį pavasario džiaugsmą. Ši šventė neatsiejama nuo žalčių ir vandens. Renginio vieta būdavo pasirinkta gamtos apsuptyje – miško, pievos ar upės pakrantėje, kad būtų galima pajusti ryšį su gamta, vandeniu – kaip gyvybės atgimimo simboliu.

 Kas gi tos laumės?

Laumė – viena seniausių lietuvių dangaus ir žemės deivių. Laumės –  tarpininkės tarp žemiškosios ir dangiškosios sferos. Tikima, kad jos žmones apdovanodavo materialinėmis gėrybėmis, dėl to su jomis buvo svarbu sutarti. Laumės bendraudavo su dangaus dievais, tai buvo ypatingo grožio būtybės.  Laumių žinioje buvo lietaus ir žemės paviršiaus vandenys. Jos rūpinosi ežerų iškasimu, upių užtvenkimu. Manau, kad kiekvienoje moteryje yra bent maža Laumės dalelė, tereikia ją savyje pažadinti ir pajausti.

Laumės tvarkė ir žemės paviršių. Jos sterblėse sunešė žemes ir supylė piliakalnius. Laumių žinioje buvo kai kurie dideli akmenys, žmonių vadinami laumių stalais arba laumių akmenimis. 

Laumių maudynės. Žalčių budinimo šventė. Lygiadienis 2026

Senoji kultūra ir apeigos – lietuvių tauto identitetas

Tai mūsų tautinis identitetas, mus vienijanti tapatybė, išskirianti iš kitų tautų. Tai – mūsų pasaulėjauta. Dvi nedidelės baltų tautos, per tūkstančius metų sugebėjo išlikti iki šių dienų, išsaugodamos savo kalbą, kultūrą, tradicijas. Būtent tai kaip vertybę turėtume saugoti, branginti bei perduoti ateities kartoms. Kad ir sutartinių ratai – unikalus dalykas visame pasaulyje. Tai – mūsų išskirtinumas, pasididžiavimas. 

Pavasario lygiadienio laikotarpiu (kovo 20–21 d. – astronominio pavasario pradžia) susilygina dienos ir nakties trukmė, diena ima ilgėti. Saulė teka lygiai rytuose.  Be to, tai Gandrinių metas, kadaise buvo laikomas prosenoviškais Naujaisiais metais. Sakoma, kad šiuo metu parskrenda gandrai, parnešdami ant uodegos kieles, kurios grįžusios išspardo paskutinius likusius ledus. Pamačius pirmąjį gandrą reikia persiversti kūliu, kad visus metus būtum sveikas, vikrus ir greitas. Gandrą mūsų protėviai laikė šventu paukščiu, saugančiu namų laimę, lemiančiu gausą ir vaisingumą. Per Gandrines po žiemos miego buvo žadinamas ir kitas mūsų šventas gyvūnas – žaltys. 

Šventė vyks prie Asvejos ežero

Asvejos ežero istorinis vardas – Alka (alka – „baltų religijos šventovė“). Turbūt, ne veltui mūsų protėviai jį taip vadino. Tai pats ilgiausias Lietuvos ežeras (21,9 km.), vietomis siekiantis iki 36 m, 43 m ir net 50,2 m gylį, savo dugne vis dar saugantis mūsų istorijos paslaptis.

Ežeras išsirangęs kaip žaltys, kurių čia yra labai daug ir jie yra saugomi. O kadangi rudenį simboliškai išlydėjome Asvejos žalčius žiemos miegui, tai dabar  pavasarį juos pažadinsime „Laumių maudynėmis“ – simboliškai sušildydami savo kūnais Asvejos ežero vandenį. Mūsų protėviai jautė begalinį ryšį su aplinka, jie buvo vienyje su gamta, todėl savo kūno šiluma stengėsi sušildyti gamtą. Mano akimis, tai ypatingo dėmėsio, ryšio, globos veiksmas. Kūno apnuoginimas ir susilietimas su žeme buvo magiškas. Todėl tam, kad ateitų pavasaris, atgytų žemė ir taptų derlinga – vyravo žemės sušildymo papročiai: vertimasis kūliu, voliojimasis, lakstymas ir šokimas basomis, plonai apsirengus, nors oras dar šaltas.  

TIK MERGINOMS | Paauglystės vibracijos: atvirai apie tai, ko mamos nepaklausi

Apeiginės maudynės – senosios lietuvių kultūros dalis

Senovėje mūsų žmonės buvo gamtos dalis, jie jautė jos virsmus ir savo gyvenimą taikė prie jų. Pavasario švenčių metu jie pagerbdavo atgimstančius vandenis: lankydavo šaltinius, upelius, juose prausdavosi, puošdavo jų pakrantes žilvičio šakelėmis, berželiais. Lygiadienio rytą maudydavosi upėje, tekančioje į rytus tam, kad visus metus būtų sveiki ir tyri. Ritualinio prausimosi ar maudynių paprotys yra būdingas ir per Velykas, ir per Rasų šventę. Taip pat Lietuvoje gausu šventų šaltinių, upelių, ežerų, kurių vanduo laikomas nepaprastu, turinčiu gydomųjų galių. Šį vandenį  žmonės gėrė, juo prausėsi, gydė akių, odos ligas. Taigi, mūsų protėviai gyveno vienyje su žeme, su vandeniu, su augmenija ir gyvūnija – viską aplink jautė gyva ir buvo to dalimi. Negalima buvo spjauti į vandenį, rodyti pirštu į saulę – tai buvo laikoma nepagarbos ženklu.

Regėjimo gerinimo pratybos internetu

Ką baltiškoje tradicijoje simbolizuoja žaltys, kodėl jis svarbus?

Mūsų protėviai žaltį laikė namų dievaičiu, žmonių sveikatos sergėtoju, Dievo pasiuntiniu. Įvairiuose rašytiniuose šaltiniuose Lietuva minima kaip žalčių garbinimo kraštas, čia gyvavo žalčių pagerbimo tradicijos, kurios neišliko. Tačiau mes turime nepaprastą mitologinę pasaką „Eglė žalčių karalienė“, kurioje užkoduota slypi mūsų senosios kultūros pasaulėvoka. Ir žaltys joje vaidina svarbų vaidmenį. 

Kas lauks renginyje “Laumių maudynės”?

Laumių maudynės šiais metais yra visą dieną trunkančios lygiadienio šventės „Teka upelė, duinoja“, kurią organizuoja Širvintų kultūros centro Kernavės filialas, dalis. Programoje laukia edukacinė degustacija “Pavasario skonis: rink, gamink, ragauk”, žygis “Mūsų žalčiai ir gyvatės”, kūrybinės dirbtuvės “Žemynos Žiedkėlėlės karūnos”, įvairios apeigos, BEAT BITELA koncertas, vakarinė programa.  Renginys skirtas visai šeimai – čia nebus nuobodu nei vienam. Susitinkame prie Balto kalno apžvalgos aikštelės. Jei turite, atsineškite švilpynes, būgnus ar kitus instrumentus – kartu kursime pavasario budinimo skambesį. Maudynių dalyves ir dalyvius kviečiame dėvėti baltos spalvos rūbus.

PROGRAMA

Pajautos slėnyje prie pušynėlio
11.00 LAUMIŲ MAUDYNĖS – saulės pasveikinimas, dainos, maudynės Neryje

12.30 Edukacinė degustacija PAVASARIO SKONIS: RINK, GAMINK, RAGAUK veda Judita Korsakienė [Balto kalno apžvalgos aikštelė]

17.30 Žygis MŪSŲ ŽALČIAI IR GYVATĖS – veda Tadas Bujanauskas

19.00–21.00 Kūrybinės dirbtuvės ŽEMYNOS ŽIEDKELĖLĖS KARŪNOS – veda Asociacija „ARTyn“

19.15 Performansas SUPKIT MESKIT

19.30 LYGIADIENIO APEIGA / PERFORMANSAS – su vaidila GEDIMINU ŽILIU ir MEDGRINDA

20.00 Koncertas: BEAT BITELA

21.00 Nakties muzika: BRAŠKA LIZDAS

19.30–24.00 Šviečiančio miško apžavai:
šviesų dizainas – AB LIGHT
meninės instaliacijos – skulptorius Henrikas Orakauskas
sūpuoklių autorius – MIŠKE AUGĘS

Šventės partneriai:

• Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija
• Kernavės seniūnija
• Asociacija MEDGRINDA
• Lietuvos sveikuolių sąjunga

Kristina Ragauskaitė Grigonė
www.sveikuoliai.lt