2025-ųjų Lietuvos sveikuolių sąjungos metų savanorio titulas atitenka Ąžuolui Burškiui. Kasmet sąjunga apdovanoja ryškiausiai pasižymėjusį, daug savo laiko bei energijos sveikuolių veikloms skyrusį savanorį.
Septyniolikmetis moksleivis Ąžuolas Burškys sako, kad šis titulas jam yra didis įvertinimas. Jaunuolis džiaugiasi, kad jo darbas yra matomas bei reikalingas.
Su sveikuoliais susipažino vaikystėje
Pirmąkart į sveikuolių sąjungos stovyklą “Laisvės kodas” Ąžuolas kaip dalyvis atvyko beveik prieš 10 metų, būdamas dar visai vaikas. Vėliau natūraliai įsitraukė į savanorystę.
„Savanoriauti pradėjau tada, kai būnant dalyviu vienais metais vadovai pasiūlė. Sutikau nedvejodamas, nes visada žavėjausi savanoriais, lygiavausi į juos. Pajutau, kad galiu prisidėti, padėti kitiems patirti tą pačią stovyklos magiją, kurią patyriau pats ir kartu toliau augti kaip asmenybė“, – prisimena jis.
Paklaustas, ką jam davė savanorystė, vaikinas sako, jog pirmiausiai, išmokė disciplinos, atsakomybės, drąsos, sąmoningumo ir gebėjimo dirbti su skirtingais žmonėmis. Kaip pats sako, per savanorystę jis atrado tarsi antrą šeimą, žmones, kuriais gali pasitikėti, su kuriais gera kurti ir veikti, kurie tapo tikrais draugais ir mentoriais. Čia Ąžuolas suprato, kaip svarbu pastebėti kitus, juos palaikyti, būti jautresniam ir empatiškesniam.
„Atradau bendruomeniškumą, atvirumą ir supratimą. Sveikuoliai mane itin praturtino kaip žmogų, padėjo į gyvenimą žiūrėti sąmoningiau, išmokė labiau rūpintis savimi tiek fiziškai, tiek emociškai. Čia yra aplinka, kurioje jaučiuosi priimtas, įkvėptas ir noriu sugrįžti vėl ir vėl“, – sako Ąžuolas Burškys.
Tobula vieta vertybiniam gyvenimo pamatui
Metų savanorio teigimu, sveikuolių sąjungos stovyklos retai palieka abejingus. Jaunimui, anot jo, čia labai patinka, net jei iš pradžių jie patys tuo negali patikėti.
„Jaunimas čia mokosi suprasti savo kūno ir psichikos poreikius, ugdo gerus įpročius, mokosi tvarkytis su emocijomis, priimti save ir kitus. Stovyklos padeda išmokti, kaip gyventi aktyviau, sveikiau, prasmingiau, pasitikint savimi. Mano nuomone, svarbiausia yra tai, kad veiklos remiasi ne vien teorija, o gyva praktika: visko mokomasi per stovyklas, žygius, užsiėmimus, paskaitas ir įvairius renginius“, – sako jis.
Ąžuolo pastebėjimu, jaunimui stovyklose labiausiai patinka šilta ir gera atmosfera. Čia niekas nevaidina ir neapsimetinėja, visi priimami tokie, kokie yra, todėl kiekvienas jaučiasi saugus ir būna savimi. Įtraukia ir nenuobodžios veiklos: nuo sesijų, padedančių geriau pažinti save, iki žygių ir karininkų organizuojamų kliūčių ruožų, kurie padeda įveikti savo baimes bei peržengti komforto zoną.
Savanorystė dovanoja pakylėjantį jausmą
Nors pirmoji Ąžuolo pažintis su sveikuolių sąjungos stovykla įvyko joje dalyvaujant, labiausiai vaikinas mėgsta savanoriauti. Esą tuomet jaučia giliausią prasmę, būna išties sveikuolių šeimos dalis bei gali prisidėti sava iniciatyva. Mat kaip savanoris ne tik dalyvauji veiklose, bet ir padedi jas kurti: prisidedi prie organizavimo, palaikai kitus, rūpiniesi, kad stovyklos dalyviai jaustųsi gerai ir gautų dar daugiau įvairių patirčių.
„Kai buvau dalyvis, pagrinde mokiausi, stebėjau, mėgavausi veiklomis ir pats tobulėjau. Vėliau atėjo laikas ta patirtimi dalintis. Savanorystė atnešė visai kitokį pojūtį: atsakomybę, įsitraukimą ir galimybę kažką duoti kitiems“, – mintimis dalijasi 2025-ųjų Lietuvos sveikuolių sąjungos metų savanoris Ąžuolas Burškys.
Vaikino teigimu, toks sveikuolių sąjungos įvertinimas išties motyvuoja nesustoti, toliau savanoriauti ir dar labiau stengtis dėl bendruomenės, kuri, anot jo, jam ir kitiems duoda labai daug.
www.sveikuoliai.lt, Milda Noreikaitė-Bobinienė
